Su Donskiu lovoje
Leonidas Donskis, Man skauda: Vėlyvoji publicistika
Kiek padoru sakyti, kad šią savaitę su manimi lovoje - Donskis?
Ką besakytų teisuoliai, pasirinkimas subtilus, švelnus, maloniai ir ramiai į ausį kuždantis kartais liūdnus, o kartais gražius dalykus.
Tikiuosi, jie kur nors paralelinio pasaulio bariuke nesipyksta. Borgesas su Donskiu, kad pirmasis taip ir liko prieškambaryje tą dieną, kai grįžau su Donskiu rankoje. Pavydėt reikėtų nebent gyviesiems - bet kuris jų taip galėtų pakuždėti apie disidentus optimistus?
Knygyno, į kurį netyčia užėjau po sunkokos dienos, kasininkė sakė, kad jau yra išėjusi ir naujesnė knyga. Linktelėjau įsikibusi “Man skauda” ir palikau antrą dalį kitiems metams.
Vėlyvoji publicistika, pagal įžanginius žodžius - brandesnė, kartais skubanti gyventi Donskio kūryba. Negaliu jos lyginti su ankstyvąja, nors reikėtų pasikelti seniai turimą knygą ir palyginti.
Tai apie ką Donskis lovoje?
Savaitė skaitymo prasitęsė į gerą pusmetį ir, pabaigusi paskutinius puslapius, grįžtu į pradžią ieškodama ką pasižymėjau.
“Kas propagandą gali įveikti? Prisiminkime George’o Orwello “1984-uosius”: amžinuoju karu tarp Okeanijos ir Eurazijos, arba tarp Okeanijos ir Rytų Azijos, tiki tik tie, kas neskaito knygų ir tiki Partija. Kas nebebendrauja su draugais arba nieko nebemyli. Kas bijo savo vaikų ir kaimynų. Kam nesvarbu, kad dukart du yra keturi. Vadinasi - beveik visi, nes visuomenė ir bendrystės galios Okeanijoje yra suardytos. Tuo propaganda ir gyva.
Didžiausi propagandos priešnuodžiai yra ne vien tikra žurnalistika, mokslas, skepticizmas ir noras tikrinti informaciją, bet ir nesuardyti žmonių ryšiai - kitaip tariant, likęs tikrovės pojūtis, kuriam esant nereikia konstruoti paralelinės suklastotos tikrovės.”
Man atrodo, čia išgyvenimo vadovėlis gyvenant 2024 metais, ką? Nors rašytos 2015-2016 metais, Donskio esės visiškai aktualios ir šiandien, jos įžemina, primena žmogiškumo abecėlę ir kartais, tiesiog, nuramina. Gal ne visi, kurie šviesūs, vaikšto gatvėmis, bet tereikia žinoti, kurią knygą atsiversti.
Atsiverčiu kitą užlenktą puslapį.
“Nes jei juokauji (ne šaipaisi, ne tyčiojiesi, o būtent juokauji taip, kad juoktųsi iš tavęs, o ne tu juoktumeisi iš kitų), vadinasi, myli pasaulį ir žmones.
Mes juokaujame tik su tais, kuriuos mylime.”
Tikrai, abecėlė.
“Liūdnai linsma naujiena - Lietuva bus ir klestės, tik reikės daug ir kantriai dirbti.”
Ir taip toliau, ir panašiai.
Telefono užrašuose randu užsirašymą iš kažkurio labanakčio: Jei dirbtinis intelektas nuskaitytų Donskio asmenybę, ar būtų labai rizikuotume išrinkdami jį į prezidentus?
Nustatydama publikavimo datą matau, kad bus liepos 6 d. Tinka.
Knyga: Leonidas Donskis, Man skauda